... ;//

 Tu buvai mano durnelis kuris mane visada pradžiugindavo, o kartais ir supykdydavo. Bet man nesvarbu tu nuostabus. Dar vis sukrėsta esu to įvykio ir net pažiūrėjusi į tavo nuotraukas negaliu patikėti, kad tavęs jau nebėra... Galvoje vis sukasi prisiminimai, kai išdarinėjom nesąmones... O nuo pat ryto atsikeliu nuliūdusi, nes žinau, kad tu jau nebe prie mano miegamojo durų, kad tu nebesėdi ant sofos, kad tu nebebėgioji lauke, kad tu nebežaidi su Braške arba neguli ant kilimo kaip tas mažasis viščiukas. Kiekvieną kartą pradedu verkti, gal kitiems tai juokinga, bet man ne... Nesigėdiju, kad verkiu, tam yra priežastis... Tu mane palikai... Tu mano durnelis, tavęs joks kitas ciuciukas nepakeis. Be tavęs vienuma, nors ir yra Braškė, bet kai buvai tu buvo viskas kitaip. Mylėjau, myliu ir mylėsiu tave. Man tikrai labai liūdna. Myliu tave mano Mažiuk! :(*